Šio laikotarpiu fizinės charakteristikos apima tolesnį augimą ir su brendimu susijusius pokyčius, kurie veikia tiek fizinius, tiek emocinius procesus. 10–14 metų amžiaus vaikai toliau ugdo psichinius įgūdžius, didėja jų galimybė kompleksiškai mąstyti. Šiuo laikotarpiu vystosi jų kūno įvaizdis, didėja noras pritapti.

Vaikai reiškia didelį norą būti nepriklausomi, sutelkia dėmesį į save, jiems dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, bet kartu jie siekia pripažinimo. Ankstyvojoje paauglystėje mažėja tėvų įtaka ir didėja bendraamžių, kurie gali daryti didelį poveikį paauglio elgesiui ir sprendimams.

Nors daugelis 10–13 metų vaikų nėra pasiekę savo suaugusių ūgio ir dėl to išlieka labiau pažeidžiami, tačiau daugelis jų sužalojimus patiria ne dėl fizinių ypatumų, o dėl socialinio elgesio ir emocinės būsenos.

Padidėjęs noras būti nepriklausomu, pasitikėjimo savimi trūkumas ir nesugebėjimas įveikti iš bendraamžių patiriamo spaudimo gali versti paauglį priimti rizikingus sprendimus ir dėl to patirti sužalojimus.

Dažnai ankstyvojoje paauglystėje vaikai nukenčia eismo įvykiuose, skęsta. Kritimai, apsinuodijimai ir nudegimai, nors yra žymiai retesni nei tarp jaunesnio amžiaus vaikų, tačiau vis tiek išlieka aktualūs.