SAUGAUVAIKA.LT
Amžius iki 4 metų yra itin intensyvaus vystymosi laikas. Šiam periodui, kaip ir kitiems, būdingi tam tikri fiziologiniai ir anatominiai ypatumai, galintys nulemti sužalojimus.
Naujagimiais laikomi kūdikiai iki 1 mėnesio amžiaus. Jų momenėliai po gimimo yra atviri ir užsitraukia skirtingu laiku. Iki 2 mėnesių amžiaus pranyksta užpakalinis momenėlis, iki 12 mėnesių – priekinis. Tikimybė, kad naujagimis pats susižalos, yra gana maža – sužalojimai daugiausiai įvyksta dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros.
Sužalojimų prevencijos požiūriu kur kas aktualesnis yra kūdikystės periodas, trunkantis nuo pirmojo gyvenimo mėnesio iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos. Šiuo laikotarpiu intensyviai vystosi visas kūdikio organizmas, įskaitant judėjimo aparatą. Kūdikis išmoksta apsiversti, sėdėti, vaikščioti – jis tampa mobilus. Vystosi raumenys, stuburo linkiai. Raumenų jėga yra nedidelė. Palyginti su suaugusiu žmogumi, mažo vaiko galva yra didesnė ir sunkesnė nei likęs kūnas, o kaklo raumenys ir raiščiai, laikantys galvą, yra silpnesni, dėl to yra lengviau pažeidžiami. Stuburas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje vystosi sparčiai, tačiau biomechaninės savybės tampa panašios į suaugusiojo tik 8–9 metų amžiaus. Dėl šios priežasties ankstyvoje vaikystėje stuburo traumos dažniausios būtent kaklo srityje.
Pastebėtina, kad daugumai vaikų iki 3 metų amžiaus išlieka hipermetrofi nė akių refrakcija (toliaregystė), dėl to jie sunkiau mato daiktus iš arti.
Skirtingais vaiko raidos etapais skiriasi būdai, kuriais jis pažįsta pasaulį. Bene reikšmingiausia sužalojimų požiūriu yra oralinė pažinimo stadija, trunkanti iki maždaug 18 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas yra linkęs viską dėti į burną ir taip pažinti daiktus. Dėl šios priežasties yra didelė užspringimų ir apsinuodijimų rizika.
Sveikatos priežiūros specialistai dažnai kartoja, kad vaikai nėra maži suaugusieji. Būtent dėl daugelio skirtumų tarp vaikų ir suaugusiųjų kyla sužalojimų rizika, kurių prevencijai yra svarbu užtikrinti saugią ir vaikams pritaikytą aplinką.
Pagrindiniai poreikiai – valgymas ir miegas, dažnai verkia
Turi išreikštą čiulpimo refleksą
Pradeda vartytis ir griebti įvairius objektus
Kūdikiui reikia prilaikyti kaklą ir galvą
Nukritimai nuo lovų, stalų, vystymo stalų, sofų ir kt.
Nudegimai karštais skysčiais
Užspringimai
Staigios kūdikių mirties sindromas
Su pagalba sėdi
Žaidžia su rankomis
Siekia įvairių objektų
Pradeda dėti daiktus į burną
Didėja susidomėjimas aplinka
Nori liesti, purtyti ir kitaip domėtis daiktais
Nukritimai
Sužalojimai vežimėliuose
Sukrėsto kūdikio sindromas
Savarankiškai sėdi
Labai smalsus, aktyviai domisi aplinka
Ropinėja
Pradeda vaikščioti
Atranda aplinką
Stumia daiktus
Mėgsta eiti į lauką
Imituoja suaugusiųjų ir kitų objektų judesius
Pradeda valgyti kietos konsistencijos maistą
Nudegimai karštais skysčiais ir paviršiais
Nuskendimai
Mėgsta greitai eiti ir bėgti
Yra nestabilus
Bando pasiekti objektus
Bėgioja
Lipa laiptais aukštyn ir žemyn
Mėgsta laipioti
Stumia ir traukia objektus
Gali atidaryti duris, stalčius, vartus, langus
Meta kamuolį ir kitus daiktus
Pradeda kalbėti, bet sunkiai reiškia poreikius
Transporto priemonių sukelti sužalojimai
Nudegimai
Apsinuodijimai
Tyčiniai sužalojimai
Pradeda priiminėti sprendimus
Turi daug energijos
Ieško pripažinimo ir dėmesio
Eismo įvykiai
Sužalojimai žaidimų aikštelėse
Su įvairiais įrankiais ir įranga susiję sužalojimai
Dėl nepakankamo individualaus mobilumo ir visiškos priklausomybės nuo globėjų, kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus sužalojimų rizika labiausiai susijusi su netinkama suaugusiųjų priežiūra. Vėliau, kai didėja vaikų mobilumas, jų rizika patirti sužalojimus susijusi ne tik su netinkama suaugusiųjų priežiūra, bet ir su nepritaikyta aplinka. Maži vaikai labai greitai vystosi ir tobulėja, keičiasi jų poreikiai. Reikėtų paminėti, kad kiekvienas vaikas vystosi kiek skirtingai ir amžiaus ypatumai gali pasireikšti anksčiau ar vėliau arba būti nepastebimi.
NAMAI
KIEMAS
DARŽELIS
Negyvų mechaninių jėgų poveikis
KELIAS
Transporto įvykiai
EŽERAS
Skendimai