Paspringimai ir pasismaugimai

Vaikai per pirmuosiuos 3 savo gyvenimo metus turi didelę riziką užspringti, pasismaugti ar uždusti. Šis pavojus kyla valgymo ar žaidimų metu, kai vaikai bando pažinti pasaulį per burną, ten kišdami nevalgomus daiktus. Dažnai užspringimai įvyksta ir tuomet, kai valgoma skubant, bėgant ar juokiantis.

Literatūros duomenimis, dažniausiai užspringstama maistu arba monetomis. Pasismaugimai dažnai įvyksta tuomet, kai drabužių virvelės ar juostelės, esančios aplink kaklą, pakliūva ir įstringa tarp baldų, žaidimų aikštelių įrangos ar kitų objektų. Neretai pasismaugiama įsipainiojus į žaliuzių virveles ar prisispaudus žaidimų dėžės dangčiu. Vaikas taip pat gali įstrigti ir pasismaugti nesaugiose lovelėse, namuose naudojamoje įrangoje – skalbinių džiovyklėse, šaltkrepšiuose ir kt. Plastikiniai maišeliai taip pat kelia uždusimo pavojų.

Didžiausią pavojų keliantys objektai

Maistas Dideli mėsos gabalai

Neperpjautos vynuogės ar razinos

Kramtomoji guma

Kieti saldainiai ir ledinukai, karamelės

Dešrainiai ir dešrelės, supjaustytos apvaliai

Čiulpinukai

Neperpjautos alyvuogės

Įvairūs riešutai

Kukurūzų spragėsiai

Termiškai neapdorotos daržovės (pavyzdžiui, morkos)

Arbūzo sėklos

Riešutų sviestas

Džiovinti vaisiai

Žaislai Balionai

Žaidimų dalys

Žetonai

Stiklo rutuliukai

Plastikiniai maišeliai

Karoliukai

Mažos detalės

Smulkūs žaislai (mažesni nei 0,6 cm)

Žaislų dėžės be vėdinimosi angų

Kiti objektai Smeigtukai ir vinys

Dantų krapštukai

Pieštukai ir rašikliai

Kreidelės

Sąkabėlės

Monetos

Papuošalai

Užspringimai ir uždusimai labiausiai gąsdina dėl to, nes įvyksta netikėtai ir veiksmų reikia imtis greitai. Vaikui 6 minutes trunkantis deguonies stygius gali sukelti smegenų pažeidimą. Paspringimo ir dusimo ženklai yra vaiko negalėjimas kalbėti ar kvėpuoti, negalėjimas kosėti, švokščiantis garsas, blykštantis veidas, sąmonės praradimas (vėlyvas požymis).

Į viršų

Paspringimo ir pasismaugimo prevencija

• Išmokite tinkamai reaguoti ir suteikti pirmąją pagalbą paspringusiems ar dūstantiems vaikams.

• Maistas, kuris yra apvalus, kietas, mažas, plonas, lipnus, slidus, neturėtų būti siūlomas jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams. Kūdikiams maistas turėtų būti supjaustytas mažais gabalėliais, ne didesniais nei ~0,5 cm dydžio, vyresniems vaikams – ne didesniais nei 1,3 cm dydžio.

Vaikams negalima leisti valgyti, kai jie vaikšto, bėgioja, žaidžia, guli ar važinėjasi dviračiu, paspirtuku ar kt. priemone.

• Daiktai, kurie yra mažesni nei ~0,5 cm skersmens, neturėtų būti pasiekiami vaikams, kurie viską deda į burną.

• Vaiko čiulptukas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų sunku jį visą įsidėti į burną. Svarbu, kad nebūtų nulūžusių detalių.

• Žaislai turi būti pažymėti ženklu CE ir atitikti Žaislų saugos direktyvą 2009/48/EB.

• Nerekomenduojama vaikams iki 3 metų duoti žaislus, kuriuose yra smulkių detalių. Ant daugelio žaislų pakuočių yra nurodytas rekomenduojamas amžius. Ypač svarbus įspėjamasis ženklas, kad žaislas nerekomenduojamas vaikams iki 36 mėnesių amžiaus – jis nurodo, kad žaislas turi tokių detalių, kuriomis vaikas gali užspringti.

• Bet kuris žaislas vaikui iki 3 metų gali kelti užspringimo riziką, jei yra sulūžęs ar kitaip sugadintas. Būkite atidūs dėl smulkių detalių (sagų, karoliukų ir pan.).

• Jei žaislas turi virvelių, dirželių, jos turi būti tokio ilgio, kad neapjuostų vaiko kaklo ir nekeltų uždusimo pavojaus.

• Plastikiniai maišeliai, smeigtukai, dantų krapštukai ir panašūs daiktai neturi būti pasiekiami vaikams iki 4 metų amžiaus.

• Nenaudokite vaikiškų lovų, kurių tarpai tarp skersinių yra didesni nei 6 cm. Niekada nestatykite lovelių prie langų. Nepalikite vaikų lovytėse be priežiūros, jei virš jų yra pakabinamų žaislų. Kad nekiltų uždusimo pavojus, rekomenduojama, kad tarpas tarp lovytės krašto ir čiužinio nebūtų didesnis nei du pirštai.

• Langų žaliuzių virveles siūloma patrumpinti arba pritvirtinti prie lango rėmo, kad vaikas negalėtų įkišti galvos ir įsipainioti.

Į viršų

Pirmoji pagalba užspringus ar dūstant

• Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite svetimkūnį iškosėti jam pačiam. Nerekomenduojama trankyti per nugarą, nes tokiu atveju svetimkūnis gali nuslinkti žemyn kvėpavimo takais.

• Jei kūdikis pats neiškosti svetimkūnio, ima dusti, reikėtų jį paguldyti ant savo rankos, galva žemyn, kniūbsčią. Galvą prilaikykite už apatinio žandikaulio – taip kvėpavimo takai bus atviri. Kai vaikas yra tokioje pozoje, stuktelėkite jam tarp menčių penkis kartus. Tuomet apverskite vaiką veidu aukštyn ir pažiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. Jei yra – jį išimkite, jei ne – paguldykite vaiką ant rankos veidu aukštyn, staigiu judesiu penkis kartus pirštais staigiai paspauskite krūtinę ir patikrinkite, ar nėra svetimkūnio. Jei ir tokiu būdu nepavyko pašalinti svetimkūnio, visus veiksmus kartokite nuo pradžių ir kvieskite greitąją pagalbą.

• Užspringus vyresniam vaikui ir jam esant sąmoningam, jis apglėbiamas iš nugaros, viena ranka sugniaužiama į kumštį, kitos rankos delnas dedamas ant jo. Kumštis dedamas po duobute po krūtinkauliu ir ta vieta spaudžiama kumščiu ir delnu vienu metu. Šis veiksmas vadinamas Heimlicho metodu ir kartojamas tol, kol svetimkūnis pašalinamas iš kvėpavimo takų.

• Jei užspringęs vaikas nesąmoningas, jis guldomas ant nugaros ir rodomuoju pirštu bandoma iš burnos pašalinti svetimkūnį. Jei to padaryti nepavyksta, vaikas yra apžergiamas per klubus, vienos rankos delnas uždedamas po krūtinkauliu, kitu delnus jis yra prispaudžiamas ir spustelėjama į priekį. Tokie paspaudimai daromi tol, kol svetimkūnis yra pašalinimas. Galutinai svetimkūnis gali būti pašalinamas ir pirštais. • Po kiekvieno rimto vaiko paspringimo, vaiką turėtų apžiūrėti gydytojai, ypač jei pasireiškia užsitęsęs kosėjimas ar švokštimas, yra sunku kvėpuoti ar ryti.

Į viršų