Negyvų mechaninių jėgų poveikio sužalojimų grupė apima traumas, patirtas dėl mestų ar krintančių objektų smūgių, atsitrenkimų į sportinį inventorių ar smūgius juo, patekimo, sutraiškymo, suspaudimo tarp objektų, sąlyčio su aštriais daiktais, motoriniais įrankiais ir namų apyvokos mechanizmais, žemės ūkio mechanizmais, šaunamaisiais ginklais, fejerverkų, padangų, vamzdžių ar žarnų su slėgiu sprogimų ir kitų priemonių sprogimų sukeltus sužalojimus, triukšmo ar vibracijos sukeltus sužalojimus, taip pat svetimkūnius, patekusius į vidų per odą.

Didžiausia dalis tokių sužalojimų įvyksta dėl patekimo, sutraiškymo ar suspaudimo tarp objektų. Ši problema aktuali 0-4 ir 5–9 metų amžiaus vaikams. Vyresnių vaikų sužalojimai įvyksta dėl aštrių stiklų ir kitų objektų, taip pat sporto inventoriaus. Rimtų sužalojimų priežastimi gali būti futbolo ar rankinio vartai, kai jie užgriūva ir prispaudžia ar sutrenkia galvą, kaklą, krūtinę ir galūnes.

Negyvų jėgų mechaninio poveikio prevencija

• Saugaus stiklo naudojimas gali padėti išvengti įpjovimų ir kitų sužeidimų. Toks stiklas pasižymi tuo, jog sudužęs nesudaro aštrių šukių, dėl to jos yra nepavojingos ar mažai pavojingos. Toks stiklas ypač rekomenduojamas tose vietose, kur yra kritimų tikimybė – pavyzdžiui, vonioje (duše), prie laiptų ir pan.

• Negalima leisti vaikams žaisti su fejerverkais, juos uždegti. Kai yra leidžiami fejerverkai, stebėkite vaikus ir būkite arti jų. Rekomenduojama pažymėti saugų atstumą nuo fejerverkų leidimo vietos (pavyzdžiui, virve) ir liepti vaikams stovėti už šios ribos. Fejerverkai turi būti leidžiami ant lygių, plokščių paviršių, atokiau nuo namų, sausų lapų ir įvairių kitų degių medžiagų.

• Futbolo ar rankinio vartai turi būti montuojami ir naudojami pagal gamintojo instrukciją. Juos būtina gerai įtvirtinti, kad neapvirstų. Nenaudojamus vartus būtina laikyti saugiai, suglaustus priekiu ir prirakintus grandine.

• Rinkitės žaislų dėžes be dangčių, kad vaikui nekiltų pavojus būti prispaustam.

• Naudokite saugos priemones – durų stabdžius, fiksatorius, stalčių ir spintelių užraktus, kad išvengtumėte prispaudimų.

• Rekomenduojama baldus pritvirtinti prie sienos, kad būtų išvengta užvirtimų. Ant tam neskirtų baldų nereikėtų laikyti sunkių daiktų, tokių kaip televizorius.

• Negalima leisti vaikams lipti ant atidarytų stalčių, atvirų lentynų, kabintis ir lipti ant baldų.

• Rekomenduojama, kad žaidimų aikštelėje būtų naudojami ne horizontalūs, o vertikalūs strypai (apsauginiuose atitvaruose, barjeruose ir pan.), kad vaikai jais nelaipiotų.

• Siekiant išvengti sužalojimų, svarbi yra suaugusiųjų priežiūra. Taip pat būtina vaikams nustatyti saugaus elgesio taisykles ir jas nuolat priminti.

• Rekomenduojama žaidimų aikštelėse žaidžiantiems vaikams parinkti tinkamą aprangą. Svarbu, kad drabužiai neturėtų virvelių, juostelių ar kitų kabančių detalių, kurias galėtų įtraukti judanti įranga.

Pirmoji pagalba susižalojus dėl negyvų jėgų mechaninio poveikio

• Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

o Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.

o Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.

o Vaikui sunku kvėpuoti.

o Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).

o Pasireiškia traukuliai.

• Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. jį stebėti, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio. Tokie simptomai gali būti:

o tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti;

o labai lengvai susierzina ir nuliūsta;

o pradeda vemti;

o skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu;

o skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu;

o negali normaliai paeiti;

o sutrinka rega.

• Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.

• Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.

• Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.

• Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, pykinti. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

• Jei įtariate, kad lūžo kaulai, reikėtų pažeistą vietą imobilizuoti ir jos nejudinti. Tą galima padaryti padėjus pagalvę po sužeista vieta arba aprišus audiniu sužeistą vietą taip, kad ši nejudėtų. Tai padės sumažinti skausmą, išvengti nereikalingų judesių ir galimų didesnių pažeidimų.

• Vaikui įsipjovus reikia kviesti greitąją pagalbą, jei:

o žaizda labai smarkiai kraujuoja, yra gili;

o žaizdos kraštai žiojėja;

o negalite sustabdyti kraujavimo per 10 min., nors užspaudėte žaizdą;

o daiktas, kuriuo vaikas įsipjovė, vis dar yra žaizdoje;

o pjūvis pažeidė akis, nosį ar ausį.

• Nors įpjovimai tarp vaikų yra dažni, tačiau dažniausiai jie yra nesunkiai pagydomi namuose. Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, jei žaizda yra didesnė nei 1 cm ilgio, dantyta, nešvari, sunkiai gyja ar atrodo, jog kyla infekcija.

• Jei sužalojimo metu vaikas išsimušė ar išjudino dantį, rekomenduojama:

o Jei dantys yra pieniniai – uždėkite švarią marlę kraujavimo vietoje ir kreipkitės į odontologus.

o Jei dantys nuolatiniai ir yra išmušti, laikykite dantį už jo vainiko, o ne šaknies (ne už dalies, kuri turi būti dantenoje). Jei dantis yra nešvarus, jį švelniai nuskalaukite, nevalydami ir neliesdami šaknies. Nenaudokite jokių valiklių, tik šaltą tekantį vandenį arba pieną. Įdėkite dantį į kiaušinio baltymą, pieną, fiziologinį tirpalą ar vandenį ir skubiai vykite kartu su vaiku pas odontologus. Jei dantis nulaužtas, jo dalis taip pat transportuokite piene. Norėdami nutraukti kraujavimą, naudokite švarią marlę arba vatos lapelį – liepkite vaikui jį sukąsti dantų netekimo vietoje.

Į viršų