SAUGAUVAIKA.LT
Nors skaičiumi skendimų atvejai toli gražu neprilygsta tokiems pavojams kaip transporto traumos, kritimai, negyvų jėgų poveikis, tačiau jie kelia mirtiną pavojų ir jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Skendimas – procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusįjį atgaivinti.
Paskendimas – tai skendimas, pasibaigęs mirtimi.
Daugiausiai pasaulyje nuskęsta 1–4 metų amžiaus vaikų, kiek mažiau – 5–9 metų vaikų. Skendę ir išgelbėti vaikai vėliau gali turėti problemų dėl tolesnio vystymosi ar likti neįgalūs.
Praktiškai 80 proc. paskendusiųjų – vyriškos lyties asmenys. Tai galioja visoms amžiaus grupėms. Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimų rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų!
Pagrindinės paskendimų priežastys:
• nemokėjimas plaukti;
• vaikų nepriežiūra;
• pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
• informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;
• neapribotas patekimas prie vandens telkinių;
• galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
• alkoholio vartojimas;
• maudymasis neleistinose vietose.
Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.
Net ir mokėdami plaukti turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių:
• Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
• Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
• Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
• Nesimaudykite ir neleiskite maudytis vaikams, jei esate labai pavargę ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitę, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
• Nesimaudykite ir neleiskite vaikams maudytis naktį ir perkūnijos metu.
• Būdami prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, net gi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų!
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
• Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleiskite daryti vaikams: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite draugui ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
• Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
• Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!
• Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.
Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.
Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems.
Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.
Su vaikais, ypač vyresniais, verta aptarti, kaip elgtis pajutus, kad skęsti, ar nutikus kitai pavojingai .
Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje.
Psichologiškai stipresnis žmogus, nors ir turintis mažiau plaukimo įgūdžių, gali išlikti gyvas, o puikiai plaukiantis, bet nemokantis susitvardyti ir valdyti emocijų, gali nuskęsti. Lorem ipsum dolor sit amet.
Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį.
Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti.
Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių.
Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.
Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.
Jūroje. Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje.
Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos. Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą.
Upėje. Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė yra silpnesnė.
• Jei į kvėpavimo takus pateko vandens ir pradėjote kosėti, apsiverskite ant nugaros ir, nedarydami staigių judesių, atsikosėkite.
• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos, su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
• Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausiai, jei būtumėt ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
• Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
• Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
• Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą jame.
• Valtyje turi būti gelbėjimo ratas.
• Visiems valtyje turi pakakti gelbėjimosi liemenių.
• Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Valtyje būtinai reikia turėti indą vandeniui iš valties išsemti.
• Valtyje neturi būti daugiau asmenų, nei numatyta valties naudojimo instrukcijoje.
• Valtyje draudžiama irstytis neblaiviems asmenims. Jie savo sutrikusia koordinacija ir rizikingu elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems.
• Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga.
• Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
• Audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą.
• Iškritus ar iššokus iš valties jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę valties dalį.
Svarbu žinoti apie pavojus žiemą ant užšalusių vandens telkinių:
• Kad ledas išlaikytų vieną žmogų, jo storis turi būti didesnis nei 7 cm.
• Kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
• Saugiausias ledas yra skaidraus melsvo atspalvio, vientisas.
• Nesaugiausias ledas yra esant temperatūrų svyravimui, šalia krantų, ten, kur įteka upeliai, arti krūmų, medžių, nendrių, sniego užpustytose vietose.
• Upėse ledas niekada nebūna saugus. Dėl srovės, dėl skirtingai susiformavusios upės vagos ir dugno susidaro nevientisos struktūros ledas. Jis susiformuoja iš atskirų sušalusio vandens ar sniego fragmentų ir yra netvirtas, su properšomis. Įlūžus, upės srovė su didžiule jėga tempia žmogų po ledu ir dažniausiai išsilaikyti ar išlipti nepavyksta.
Eiti ledu labai pavojinga! Jei vis dėlto juo einate:
• Ieškokite praminto takelio, nes tai – jau išbandytas kelias.
• Turėkite lazdą ir ja tikrinkite ledo stiprumą. Jeigu į ledą stuktelėjus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
• Einant ledu būtina turėti ledo smeigus, kurie padeda išsiropšti įlūžus ledui, pasirūpinti gelbėjimo liemene.
• Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių apkaustus, kad esant reikalui jas greitai nusimestumėt nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite per kilpas.
• Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
• Nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas.
• Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus ir artėdami prie tvirtesnio ledo.
• Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Nusiaukite sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo. Drabužių nenusivilkite – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.
• Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto.
• Pirmiausia įvertinkite situaciją ir nebėkite stačia galva traukti iš vandens įlūžusio žmogaus. Toje vietoje ledas yra plonesnis, todėl nerizikuokite savo gyvybe.
• Iš karto kvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, trumpai ir aiškiai nusakykite įvykio vietą. Kol jūs bandysite padėti skęstančiajam, pagalba jau bus pakeliui.
• Sušukite skęstančiam žmogui, kad jį matote ir pagalba jau skuba, kad nusiramintų.
• Pasitelkite netoliese esančius žmones, pasiskirstykite pareigomis: kas bando padėti skęstančiajam, kas bėga pasitikti gelbėjimo tarnybų ir t. t. Garsiai įvardykite visų pareigas. Taip bus daugiau organizuotumo ir tvarkos.
• Toje vietoje, kur įlūžo žmogus, ledo sluoksnis yra plonas. Ledas gali įlūžti, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.
• Ledas išlaiko stovintį žmogų tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto. Nesiartinkite prie pat įlūžusiojo. Neduokite skęstančiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą.
• Bandant padėti, link eketės reikėtų šliaužti ištiesus rankas į šalis. Ištieskite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius, į kuriuos jis galėtų įsitverti. Esant keliems gelbėtojams galima visiems atsigulti ant ledo, tvirtai suimti vienas kitą už kojų ir sudaryti gyvą grandinę iki eketės.
• Jeigu negalite pasiekti įlūžusio asmens, nerizikuokite savo gyvybe ir laukite gelbėtojų.
Pirmoji pagalba ištraukus nukentėjusįjį į krantą:
• Patikrinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.
• Prireikus pirmiau kvieskite greitąją pagalbą Nr. 112, tik vėliau pradėkite gaivinimą.
• Jei skendusiam asmeniui sutrikęs kvėpavimas, reikia pirmiau išvalyti nosiaryklę (jei yra svetimkūnių). Svarbu, kad pirmiau atliekami krūtinės paspaudimai, tik vėliau įpūtimai.
Pirmoji pagalba ištraukus nukentėjusįjį į krantą šaltuoju metų laiku:
• Patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.
• Jei yra galimybė, nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.
• Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.
• Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė – šildykite jį +20 °C vandens vonioje, o po 10–30 min. kelkite temperatūrą iki +37 °C.
• Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.
• Netrinkite nukentėjusiojo odos, neduokite jam gerti alkoholio.