Apsinuodijimas medikamentais yra dažniausia apsinuodijimų rūšis visose vaikų amžiaus grupėse. Maži vaikai dažniausiai atsitiktinai išgeria tų medikamentų, kuriuos naudoja suaugusieji. Vaikams kai kurie preparatai gali būti mirtinai nuodingi išgėrus ar net apčiulpus vos vieną tabletę. Paaugliai ir jaunuoliai vaistais dažniau apsinuodija tikslingai, tačiau pasitaiko ir netyčinių apsinuodijimų supainiojus vaistus ar išgėrus netinkamą jų dozę.

• Siekiant išvengti apsinuodijimų medikamentais, reikėtų laikytis šių patarimų:

• Vaistus laikykite atskirai nuo kitų buityje vartojamų preparatų, vaikams nepasiekiamoje vietoje, užrakintus. Geriausia tam turėti specialią vaistinėlę.

• Venkite vaistų vartojimo mažamečių vaikų akivaizdoje, nevadinkite jų saldainiais. Vaikai, nematant suaugusiesiems, gali norėti jų paragauti.

• Neduokite vaikui suaugusiesiems skirtų vaistų.

• Neleiskite vaikams vaistų vartoti savarankiškai.

• Nevartokite vaistų tamsoje. Galite netyčia vaikui paduoti ne tuos vaistus arba per didelę jų dozę.

• Rinkitės vaistus vaikams saugioje pakuotėje. Nors pakuotė yra saugi vaikams, jis vis tiek gali ją atidaryti, tačiau pakuotės atidarymo laikas pailgėja, o kartu pailgėja ir laikas, per kurį galite pastebėti vaiko veiksmus.

• Venkite didelių vaistų pakuočių. Taip iškyla didesnė grėsmė suvartoti iš karto didelį kiekį medikamentų.

• Neišmeskite vaistų informacinių lapelių.

• Nekaupkite namuose didelio medikamentų kiekio, nelaikykite namuose senų vaistų.

Vitaminai ir maisto papildai taip pat gali būti pavojingi suvartojus didelį kiekį, ilgesnį laiką vartojant per dideles dozes ar perdozavus vitaminų su geležimi.

Šiuo metu buitinė chemija namuose naudojama labai gausiai. Apsinuodijus chemikalais, sveikatai gali kilti rimtas pavojus. Apsinuodyti galima medžiagai patekus ant odos ir į akis, įkvėpus nuodingų garų. Galima išskirti tokias grėsmingiausias buitinės chemijos priemones: unitazo ir orkaitės valiklius, indaplovės bei skalbimo kapsules, kuriose būna šarminių medžiagų. Vaikams ypač pavojingi buteliai su purkštukais, nes vaikai gali prisipurkšti nuodingos medžiagos ant veido, į akis. Pavojingiausios yra tokios medžiagos, kurios turi vadinamąjį korozinį poveikį. Prarijus šių medžiagų, gali kilti virškinamojo trakto cheminis nudegimas, kurį lydi sudėtingos komplikacijos. Skalbimo skysčiai būna sufasuoti į kapsules, kurios pavojingos tuo, kad jose didelė cheminių medžiagų koncentracija. Kapsulė yra tirpi, įsidėjus į burną ji sudrėksta nuo seilių ir greitai prakiūra. Išsigandęs vaikas gali dalį kapsulės turinio nuryti. Koncentruotos medžiagos pasižymi koroziniu poveikiu, todėl gali ne tik parausti burnos gleivinė, bet ir prasidėti seilėtekis, graužti gerklę. Prarijus didesnį šių medžiagų kiekį, patiriamas stiprus cheminis nudegimas.

Pavojus apsinuodyti kyla ir sumaišius kelis skirtingus valiklius. Tuomet gali įvykti cheminė reakcija ir išsiskirti nuodingos medžiagos, pavyzdžiui, chloro garai.

Labai pavojingi naftos perdirbimo produktai (benzinas, žibalas, mazutas), antifrizas (etilenglikolis). Sveikatos būklės sunkumas ir pirmosios pagalbos priemonių pobūdis visų pirma priklauso nuo prasiskverbimo ir sugertos toksiškos medžiagos kiekio.

Įkvėpus mažą kiekį benzino garų, gali atsirasti ašarojimas, kosulys, pykinimas, vėmimas. Kurį laiką gali svaigti ar skaudėti galvą, kilti juokas be priežasties, ašarojimas, jaudulys, haliucinacijos. Paprastai išnešus nukentėjusįjį į gryną orą, šie simptomai greitai išnyksta. Kai apsinuodijama didelės koncentracijos benzino garais:

• atsiranda traukuliai;

• staiga pasikeičia emocijos;

• netenkama sąmonės;

• iškyla pavojus gyvybei.

Atsitiktinai prarijus benzino, žibalo, atsiranda:

• pykinimas;

• vėmimas;

• kosulys;

• deginimas gerklėje ir už krūtinkaulio.

Benzino lašeliams patekus į kvėpavimo takus, atsiranda skausmas šone, dusulys, kosulys, netenkama sąmonės.

Ant odos patekęs benzinas taip pat kelia pavojų, nes yra lengvai absorbuojamas.

Apsinuodijus antifrizu, galimas sąmonės praradimas, gali būti pažeisti inkstai.

Pavojus apsinuodyti kyla ir sumaišius kelis skirtingus valiklius. Tuomet gali įvykti cheminė reakcija ir išsiskirti nuodingos medžiagos, pavyzdžiui, chloro garai.

Žmonės, turintys ūkį kaime, žemės sklypą prie namų ar auginantys kambarinius augalus, neretai naudoja įvairias chemines priemones.

Dažniausiai tai būna gėlių trąšos, priemonės nuo vabzdžių, graužikų nuodai. Šios priemonės gali būti labai pavojingos. Naudoti jas reikėtų atsargiai ir atsakingai:

• Prieš naudojant chemines priemones derėtų pasidomėti, ar nėra natūralių nepavojingų priemonių tam pačiam tikslui pasiekti.

• Jei tai yra sezoniškai naudojamas preparatas, jo derėtų įsigyti vienam kartui, kad neliktų atsargų.

• Ruošiant naudojimui sodininkystės ir daržininkystės chemines medžiagas, būtina griežtai laikytis instrukcijų, iš patalpų išvesti vaikus, vėliau patalpas gerai išvėdinti.

• Reikėtų akylai stebėti, kad vaikai nepakliūtų į tas sodo ar daržo teritorijas, kur buvo naudota nuodinga cheminė medžiaga, kol išliks pavojus apsinuodyti.

• Nuodijant graužikus, nuodai turėtų būti išdėliojami tose vietose, kur jų negali pasiekti mažamečiai vaikai.

Asmens higienos priemonių keliami pavojai

Asmens higienos priemonės yra vienos gausiausiai namuose laikomų priemonių. Kosmetikos produktai, muilai, šampūnai dažniausiai yra mažai kenksmingi. Pavojus gali kilti prarijus didesnį kiekį, pavyzdžiui, dantų pastos, išgėrus putojančių produktų. Pavojų kelia vėmimas su putomis. Putomis galima užspringti ar pažeisti kvėpavimo takus. Kai kurie produktai, pavyzdžiui: plaukų dažai, nagų lako valiklis, gali sukelti rimtesnį pavojų sveikatai – apsinuodijimą, cheminį nudegimą.

Apsinuodijimas maistu – tai maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto maisto vartojimo. Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia:

• Įvairūs infekciniai veiksniai (bakterijos, virusai) – maisto toksikoinfekcija.

• Ne infekciniai veiksniai (toksinai, cheminės medžiagos) – intoksikacija maistu.

• Nebakterinės kilmės apsinuodijimus sukelia kai kurie augalinės arba gyvūninės kilmės produktai.

• Maistas su nuodų priemaišomis.

Maisto toksikoinfekcija pasireiškia:

• pykinimu;

• vėmimu;

• viduriavimu;

• spazminiais pilvo skausmais;

• apetito netekimu;

• nuovargiu;

• karščiavimu.

Apsinuodyti galima bet kur, tačiau dažniausiai apsinuodijimas maistu įvyksta namų aplinkoje.

Vienas iš pavojingiausių maisto produktų yra grybai. Daugelis grybus naudoja labai retai ir mažai juos pažįsta. Dėl šios priežasties gali prisirinkti ir maistui netinkamų, nuodingų. Reikia nepamiršti, kad kai kurie grybai yra mirtinai pavojingi. Dėl to:

• Rinkite tik žinomus grybus.

• Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų.

• Atkreipkite dėmesį, kad apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai.

• Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Jei po kelių valandų ar net kitą dieną po to, kai buvo valgyta grybų, atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai, tai dažniausiai pirmieji apsinuodijimo nuodingaisiais grybais požymiai.

• Būkite budrūs! Apsinuodyti gali ne visi valgiusieji, o tik tie, kuriems pakliuvo nuodingojo grybo dalis.

Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui, jei tai nėra apsinuodijimas nuodingaisiais grybais, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime praeina per 4–6 valandas. Vaikams gali būti sunkesnių pasekmių. Kiekvienas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei, dėl jo būtina pasitarti su medikais.

Dažnai žmonių gyvenamojoje aplinkoje yra gausu lauko ir kambarinių augalų, kurie yra populiarūs, tačiau vieni mažiau, kiti daugiau nuodingi.

Saugodami vaikus nuo apsinuodijimo augalais:

• Neleiskite vieniems mažamečiams vaikščioti po mišką ar nepažįstamą teritoriją.

• Patikrinkite savo sodą, taip pat nežinomą teritoriją, prieš leisdami vaikams joje žaisti, ar nėra nuodingųjų augalų.

• Žinokite visų namuose ir sode auginamų augalų pavadinimus, pasiskaitykite apie juos, sužinokite, kurie nuodingi ir kelia pavojų vaikams (pavyzdžiui, kukmedis, tuja, ricinmedis, difenbachija).

• Pirkdami naują augalą pasiteiraukite jo botaninio pavadinimo ir jį užsirašykite.

• Nuodingieji augalai turi būti vaikams nepasiekiami.

• Įsidėmėkite: nuodingos uogos – viena pavojingiausių augalo dalių. Uogos dažnai gražiai atrodo, vilioja vaikus, nežinant, jas galima supainioti su panašiomis valgomomis gėrybėmis.

• Paaiškinkite vaikams, kodėl negalima liesti ar ragauti augalų, jų uogų.

Lietuvoje gyvena viena nuodingoji gyvatė – paprastoji angis. Siekdami apsisaugoti nuo jos įkandimo:

• Eidami į mišką, vaikus aprenkite ilgomis kelnėmis ir auliniais batais.

• Neleiskite jiems kišti rankų po šaknimis, išgriuvusiais medžiais.

• Pamatę gyvatę, leiskite jai ramiai pasišalinti.

Būnant gamtoje, dažnai nepavyksta išvengti vabzdžių – vapsvų, širšių ar bičių įgėlimų. Vieniems jų įkandimai sukelia tik laikiną diskomfortą, o kitiems gali sukelti grėsmę gyvybei dėl apsinuodijimo ar alerginės reakcijos.

Alerginė reakcija gali pasireikšti:

• dusuliu;

• tinimu;

• smarkiu odos paraudimu;

• dilgėliniu viso kūno bėrimu;

• pasunkėjusiu kvėpavimu;

• kraujospūdžio kritimu;

• pulso padažnėjimu;

• nerimu;

• galvos svaigimu.

Gyvsidabris yra nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai – sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje kaip 0 laipsnių. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Gyvsidabriu galima apsinuodyti, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka, sudaužius prietaisus, kuriuose yra šio metalo ir jam išsiliejus.

Nors Lietuvoje vaistinėse gyvsidabrio termometrai yra pakeisti galistano termometrais, užpildytais nepavojingu metalo lydiniu, dažnuose namuose dar naudojami senieji ar iš kitų šalių atsivežti gyvsidabrio termometrai. Pagrindinis skirtumas tarp galistano ir gyvsidabrio termometro yra tas, kad sudužus termometrui, galistanas tepa audinį, prie jo limpa, o gyvsidabris išsisklaido į rutuliukus.

Jeigu sudaužėte termometrą ir abejojate, ar tai gyvsidabrio, ar galistano termometras, rekomenduojame imtis atsargumo priemonių ir bet kokį termometrą tvarkyti kaip gyvsidabrio. Reikėtų nedelsiant imtis šių veiksmų:

• Maži vaikai ir gyvūnai turėtų išeiti iš kambario, kuriame sudužo termometras.

• Atliekant valymą, reikėtų dėvėti medicininę kaukę, gumines pirštines.

• Gyvsidabrio lašiukus surinkite mechaniniu būdu (atsargiai sustumkite ant popieriaus arba surinkite lipnia juosta).

• Vietą, kurioje buvo gyvsidabris, išplaukite su sodos ir muilo tirpalu (1 litras karšto vandens + 50 g sodos + 50 g muilo).

• Gyvsidabrį sudėkite į stiklainį ir užpilkite vandeniu.

• Gyvsidabrį galite priduoti nuodingųjų atliekų supirkimo vietose, priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

• Jokiu būdu gyvsidabrio nesiurbkite (taip gyvsidabris pro siurblio filtrą ištaškomas po visą kambarį ir nusėda ant visų paviršių labai plonu sluoksniu, o aplinkoje susidaro toksinė gyvsidabrio koncentracija).

• Gerai išvėdinkite patalpą.

Labai pavojingas yra apsinuodijimas buityje naudojamomis dujomis, o prasidėjus šildymo sezonui – anglies monoksidu, kitaip vadinamu smalkėmis. Apsinuodijus smalkėmis, atsiranda tokių požymių:

• dažnas kvėpavimas;

• rausvas veido atspalvis;

• pykinimas;

• vėmimas;

• sąmonės praradimas.

Apsinuodijus dujomis dažniausiai jaučiami tokie simptomai:

• galvos skausmas;

• svaigulys;

• silpnumas;

• pykinimas ar vėmimas;

• sąmonės praradimas.

• galvos svaigimu.

Žaislas – bet koks gaminys (ar medžiaga), sukonstruotas arba aiškiai skirtas žaisti vaikams iki 14 metų. Nors ir paradoksalu, tačiau ir vaikų žaislai gali kelti apsinuodijimo pavojų. Dažniausiai vaikų žaisluose aptinkamos cheminės medžiagos – ftalatai. Jie laikomi plačiausiai paplitusiu pasaulyje žmogaus sukurtu teršalu ir yra pavojingi vaikų sveikatai. Ftalatų randama minkštų plastmasinių žaislų sudėtyje. Kai kurių rūšių ftalatai yra visai draudžiami žaisluose, kitų negali būti daugiau nei 0,1 proc., tačiau pasitaiko atvejų, kai šie reikalavimai pažeidžiami. Į vaiko organizmą ftalatai patenka pro odą ar burną. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau chemikalo patenka per burną ir per odą dėl medžiagų apykaitos ypatumų.

Vaikams ftalatai gali sukelti odos bėrimų, astmą, kenkia kepenims, inkstams, sutrikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. Todėl tam tikri ftalatai, priskiriami kancerogenams, yra draudžiami visuose žaisluose.

Paskutiniu metu gana populiarus vadinamasis išmanusis plastilinas, arba šlykštukai (angliškai „slime“). Jis įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų ir paauglių kūrybiškumą, tačiau neužsimenama apie pavojų. Medikai perspėja, kad ši priemonė savo sudėtyje turi pavojingos, ypač vaikų ir paauglių sveikatai, medžiagos – borakso. Boraksu paprastai vadinamos kelios cheminės medžiagos: dinatrio tetraborato dekahidratas, bevandenis dinatrio tetraboratas, dinatrio tetraborato pentahidratas, bevandenis dinatrio oktaboratas, dinatrio oktaborato tetrahidratas ir dar kelios boro rūgšties natrio druskos. Europos Sąjungos reglamentas, nustatantis cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus (jį galima rasti pagal raktinius žodžius „Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008“), visas šias medžiagas, taip pat ir boro rūgštį, priskiria 1B kategorijos reprodukciją toksiškai veikiančioms medžiagoms.

Pagal minėtą reglamentą, šių medžiagų etiketėse turėtų būti toks įspėjamasis ženklas ir tekstas:

Apsinuodijimo riziką taip pat kelia elektroniniai žaislai ir baterijos. Juose yra įvairiausių cheminių medžiagų, tarp jų kadmio, ličio, švino. Didelį pavojų kelia ličio baterijos. Jos naudojamos įvairiuose žaisluose, dekoracijose. Mažiems vaikams šios baterijos primena saldainiukus ir jie noriai jas dedasi į burną. Prarytos ličio baterijos, be pavojaus užspringti, užstrigusios gerklėje išskiria rūgštį, kuri sukelia stiprius nudegimus ir vidinį kraujavimą – galimas stiprus sužalojimas ir net mirtis. Siekiant išvengti pavojų, turi būti laikomasi saugaus žaislo naudojimo instrukcijų.