Apsinuodijimai

Nuodingų medžiagų keliamas pavojus gali būti dvejopas. Pirmiausia jos gali sukelti ūmią reakciją, įkvėpus, paragavus ar susilietus su oda – alergiją, ūmų apsinuodijimą ar nudegimą. Antrasis pavojus – ilgalaikis galimas neigiamas poveikis, kai pavojinga medžiaga mažais kiekiais vartojama ilgą laiką. Ji linkusi kauptis organizme ir ilgainiui gali prisidėti prie vėžinių ligų atsiradimo, hormoninės sistemos pažeidimo, imuninės sistemos sutrikimų ir pan. Tokios medžiagos aptinkamos žmogaus kraujyje, plaukuose, šlapime riebaliniame audinyje tik atliekant specialius tyrimus.

Apsinuodijimas vaistais

Apsinuodijimas medikamentais yra dažniausia apsinuodijimų rūšis visose vaikų amžiaus grupėse. Maži vaikai dažniausiai atsitiktinai išgeria tų medikamentų, kuriuos naudoja suaugusieji. Vaikams kai kurie preparatai gali būti mirtinai nuodingi išgėrus ar net apčiulpus vos vieną tabletę. Paaugliai ir jaunuoliai vaistais dažniau apsinuodija tikslingai, tačiau pasitaiko ir netyčinių apsinuodijimų supainiojus vaistus ar išgėrus netinkamą jų dozę.

  • error_outline Kaip užkirsti tam kelią?

    Vaistus laikykite atskirai nuo kitų buityje vartojamų preparatų, vaikams nepasiekiamoje vietoje, užrakintus. Geriausia tam turėti specialią vaistinėlę.

    Venkite vaistų vartojimo mažamečių vaikų akivaizdoje, nevadinkite jų saldainiais. Vaikai, nematant suaugusiesiems, gali norėti jų paragauti. Neduokite vaikui suaugusiesiems skirtų vaistų.

    Neleiskite vaikams vaistų vartoti savarankiškai.

    Nevartokite vaistų tamsoje. Galite netyčia vaikui paduoti ne tuos vaistus arba per didelę jų dozę.

    Rinkitės vaistus vaikams saugioje pakuotėje. Nors pakuotė yra saugi vaikams, jis vis tiek gali ją atidaryti, tačiau pakuotės atidarymo laikas pailgėja, o kartu pailgėja ir laikas, per kurį galite pastebėti vaiko veiksmus.

    Venkite didelių vaistų pakuočių. Taip iškyla didesnė grėsmė suvartoti iš karto didelį kiekį medikamentų.

    Neišmeskite vaistų informacinių lapelių.

    Nekaupkite namuose didelio medikamentų kiekio, nelaikykite namuose senų vaistų.

    Vitaminai ir maisto papildai taip pat gali būti pavojingi suvartojus didelį kiekį, ilgesnį laiką vartojant per dideles dozes ar perdozavus vitaminų su geležimi.

Į viršų

Apsinuodijimas alkoholiu

Alkoholiu apsinuodija vis jaunesni asmenys. Beveik 70 proc. apsinuodijusių alkoholiu žmonių sudaro 11–17 metų paaugliai, kurie svaiginasi laisvalaikiu, įvairių renginių metu, prekybos ir laisvalaikio centruose. Vaikai dažniausiai apsinuodija alumi, sidru, vynu, vis dažniau vaikai apsinuodija degtine.

Alkoholis vaikams ypač pavojingas daugiausia dėl jauname organizme nepakankamai išlavėjusios sistemos, kuri nukenksmina nuodingąsias medžiagas, ir palyginti didelio vandens kiekio.

Paauglius alkoholis veikia panašiai kaip suaugusiuosius. Tačiau alkoholio poveikis jaunam organizmui skiriasi nuo poveikio subrendusiam žmogui. Iš pradžių organizmas alkoholį gerai priima – jaunuolis jaučia fizinį ir moralinį pasitenkinimą, todėl dozę didina. Vaikas dar neturi tokių didelių socialinių stabdžių, kurie veikia suaugusiuosius, pavyzdžiui, baimė prarasti darbą, šeimą. Paprastai jie turi ir mažiau išvystytą atsakomybės jausmą. Jauname amžiuje greičiau vystosi ir pripratimas prie alkoholio. Labai didelis alkoholio kiekis kraujyje jau veikia kaip narkotikas ir yra pavojingas. Be tokių fiziologinių pasekmių kaip virškinimo sistemos sutrikimai, alkoholis slopina centrinės nervų sistemos, ypač smegenų, aktyvumą. Ilgas arba per didelis alkoholio vartojimas gali stipriai sutrikdyti įvairias organizmo funkcijas, tarp jų ir psichines, o žmogus gali prarasti sąmonę. Kiti pavojai, kurie gresia nesąmoningam alkoholiu apsinuodijusiam žmogui:

gali įkvėpti vėmalų masės į kvėpavimo takus ir uždusti;

gali sušalti, nes dėl alkoholio poveikio išsiplečia kraujagyslės ir žmogus greičiau netenka šilumos;

neblaivumas gali nulemti įvairias traumas nukritus, skendimą;

neblaivumo simptomai gali slėpti kitas pavojingas būkles: smegenų sutrenkimą, vidaus organų pažeidimą, į kuriuos gali būti netinkamai ar per vėlai sureaguota.

  • error_outline Kaip užkirsti tam kelią?

    • Rodykite vaikams gerą pavyzdį. Propaguokite sveiką gyvenimo būdą ir patys stenkitės gyventi sveikai. Niekada nesėskite už vairo, jei esate išgėrę.

    • Neduokite mažamečiams ragauti netgi silpnų alkoholinių gėrimų. Nepirkite vaikiško nealkoholinio šampano. Vaikai neturi susidaryti nuomonės, kad alkoholis yra būtinas kiekvienos šventės atributas.

    • Aiškinkite vaikams alkoholio žalą, ypač mažiems. Niekada nemoralizuokite, nebauskite vaiko už tai, kad atėjo su jumis pasikalbėti apie alkoholio vartojimą. Išklausykite, diskutuokite ir patarkite.

    • Nereikia bijoti vaiko kontroliuoti. Reikia stebėti vaiko elgesį, domėtis, kaip jam sekasi mokytis, su kuo jis leidžia laisvalaikį, bendrauja virtualioje erdvėje, ar bendraamžiai neverčia jo vartoti svaigalų.

    • Pasirūpinkite, kad vaikas būtų užsiėmęs jam patinkančia veikla – sudarykite galimybes jam lankyti norimą būrelį, laikyti namuose mylimą gyvūną ir t. t.

  • error_outline Kaip atpažinti?

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kokios būklės vaikai grįžta iš kiemo, iš pasibuvimo su draugais, iš gimtadienių. Kartais šeimos nariai ne iš karto suvokia, jog vaikas galėjo apsinuodyti, tik pastebi jo mieguistumą. Klausiami jie gali slėpti, ką vartojo. Tačiau kiti apsinuodijimo požymiai ryškesni:

    alkoholio kvapas (kartais nebūna ar būna labai silpnas);

    tuščia alkoholinių gėrimų tara;

    sutrikusi sąmonė: pažadintas žmogus gali trumpai atsakyti, tačiau vėl tuoj pat giliai įminga;

    paraudusi, drėgna veido oda;

    sutrikęs kvėpavimas;

    sutrikęs regėjimas;

    nerišli kalba ir kt.

    Apsinuodijimo laipsnis priklauso nuo etanolio koncentracijos kraujyje. Lengvo laipsnio apsinuodijimui būdinga: euforija, savikontrolės ir savikritikos stoka, pakitusi kalba, eisena, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, rausva oda.

    Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga: silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas, susijaudinimas ar mieguistumas, neaiški kalba, sutrikusi orientacija, svyruojanti eisena.

    Sunkaus laipsnio apsinuodijimo metu pasireiškia koma. Gilios komos atveju gali sutrikti kvėpavimas, užkristi liežuvis, skrandžio turinys patekti į plaučius. Padidėja širdies susitraukimų dažnis, sutrinka ritmas, krenta arterinis kraujo spaudimas.

Į viršų

Apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis

Pastaruoju metu vis dažniau narkotikus pradeda vartoti 12–15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai, kopijuoti savo „dievukus“ ir atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai.

Narkotinės medžiagos gali sukelti ne tik malonius pojūčius, bet ir apsinuodijimą, panikos priepuolius, sąmonės netekimą ar kitus gyvybei pavojingus simptomus.

Paauglių tėvai turėtų susitaikyti, kad mažiau tiesiogiai dalyvaus vaiko gyvenime. Paauglys dažniau laiką leis tarp bendraamžių, dažnai be suaugusiųjų priežiūros. Todėl tėvai turėtų patys žinoti ir perspėti vaikus apie narkotikų vartojimo grėsmes, mokyti vaikus atpažinti apsinuodijimo narkotikais simptomus, kaip nepasimesti ir suteikti apsinuodijusiam reikiamą pagalbą.

Apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis prevencija

• Jei neturite įrodymų, kad vaikas vartoja narkotines medžiagas, svarbu iš anksto jo neapkaltinti.

• Jei jaunuolį slegia rūpesčiai, ramiai ir supratingai aptarkite jų priežastis.

• Išklausykite ir diskutuokite nepertraukdami vienas kito.

• Jei sužinojote, kad vaikas pavartojo narkotikų, pirmiausia išsiaiškinkite, ar tai pirmasis bandymas, ar narkotikai vartojami reguliariai. Kokių priemonių imtis, jums gali patarti specialistai.

  • error_outline Kaip kalbėti su vaikais apie narkotikus?

    • Informacija apie narkotikus turi būti pateikiama tinkamu laiku ir suprantama vaikui.

    • Vaikai turi gauti pakankamai žinių apie narkotikų neigiamą poveikį psichinei, socialinei ir ekonominei žmogaus gerovei.

    • Supažindinkite vaikus su informacija apie pirmines ir vėlyvąsias narkotikų vartojimo pasekmes.

    • Nereikia vaikų perdėtai gąsdinti, iškreipti faktus ir sutirštinti spalvas. Nemeluokite! Neužmirškite, kad paaugliai gana gerai informuoti apie narkotikus.

  • error_outline Kaip elgtis tėvams ir ką kalbėti, kad vaikas nepradėtų vartoti psichiką veikiančių medžiagų?

    • Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, draugais, svajonėmis.

    • Gerbkite vaiko jausmus, išklausykite, ką jis sako.

    • Nekritikuokite be reikalo. Kritikuokite vaiko poelgį, netinkamą elgesį, bet ne jį patį.

    • Mokykite socialinių įgūdžių. Gebėjimas spręsti konfliktus, priimti sprendimus, mokėjimas pasakyti „Ne“ padės vaikui išvengti daugelio problemų.

    • Ugdykite vertybes. Vaikas turi įsisąmoninti, kokios yra jo šeimos vertybės ir elgesio lūkesčiai.

    • Domėkitės, kur ir su kuo vaikas leidžia laiką, stenkitės susipažinti su jo draugais ir jų tėvais. Tačiau neperlenkite lazdos.

    • Rūpinkitės vaiko laisvalaikiu. Laikas po pamokų, ypač jei vaikas neturi kuo užsiimti, yra itin „palankus“ griebtis žalingų įpročių. Todėl rūpinkitės, kad laisvą laiką vaikas skirtų naudingai, malonumą teikiančiai veiklai, pavyzdžiui, sportui, muzikai, dailei. Būtinai raskite progų ir patys pabūti su vaiku – tam puikiai tinka bendros šeimos išvykos, savaitgalio pietūs ir pan.

Į viršų

Apsinuodijimas nikotinu

Nemažai vaikų gana ankstyvame amžiuje pabando rūkyti. Rūkymo priežastys gali būti įvairios: smalsumas, bandymas neišsiskirti iš bendraamžių minios, neišmanymas, nežinojimas, kad tai yra kenksminga, prieštaravimas tėvams.

Cigaretėse esantis nikotinas yra vienas iš stipriausių neurotropinių nuodų. Apsinuodyti nikotinu gresia ne tik rūkantiems vaikams, paaugliams ir jaunuoliams, bet ir mažamečiams vaikams, kurie netyčia radę namuose cigarečių ar nuorūkų pabando jų paragauti.

Paskutiniu metu tarp paauglių ir jaunuolių sparčiai populiarėja elektroninės cigaretės. Ir nors elektroninių cigarečių užpilduose yra gerokai mažesnis toksinių medžiagų kiekis nei tradicinėse cigaretėse, tačiau intensyviau vartojant elektronines cigaretes su nikotinu į kraują patenka tiek pat nikotino, kiek rūkant tradicines cigaretes. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas – nuo 0 iki 48 mg/ml, šie skirtumai neretai tampa nikotino perdozavimo priežastimi, kuris gali būti net mirtinas.

Tyrimų duomenimis, elektroninių cigarečių užpilduose ir aerozolyje aptinkama toksinių ir kancerogeninių medžiagų: tabako specifinių nitrozaminų, sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir propileno glikolio.

Elektroninių cigarečių rūkymas daro toksinį poveikį žmogaus jungiamojo audinio bei embrioninėms kamieninėms ląstelėms, mažina jų gyvybingumą arba sukelia mirtį. Elektroninės cigaretės sutrikdo ląstelių aprūpinimą deguonimi ir gali paskatinti uždegiminius procesus. Elektroninių cigarečių vartotojų seilėse, kraujyje bei šlapime aptinkama toksinių ir (ar) kancerogeninių metabolitų.

Be apsinuodijimų, pasitaiko atvejų, kai rūkoma elektroninė cigaretė sprogsta, sužalodama ir nudegindama veidą, rankas, krūtinę.

  • error_outline Kaip atpažinti?

    Pirmieji ūmaus apsinuodijimo nikotinu požymiai yra:

    • galvos svaigimas;

    • pykinimas;

    • vėmimas;

    • galūnių šaltis;

    • padidėjęs prakaitavimas;

    • odos bėrimas;

    • paviršutiniškas, nereguliarus kvėpavimas;

    • traukuliai;

    • drebulys;

    • viduriavimas.

  • error_outline Kaip kalbėti su vaiku apie rūkymą?

    • Venkite moralizuoti, bauginti ir grasinti.

    • Paklauskite vaiko, ką jis mano apie blogus įpročius.

    • Aptarkite su vaiku rūkymo esmę, žalą ir padarinius.

    • Padėkite vaikui, patardami, kaip elgtis, susidūrus su bendraamžių psichologiniu spaudimu. Vietoj tiesaus „ne“ patarkite jam atsakyti, pavyzdžiui: „mano drabužiai smirdės“, „negražiai atrodysiu“ ar „dantys pagels“. Patarkite pasišalinti iš bendraamžių, negerbiančių jo nuomonės, grupės.

    • Nuo mažens aiškinkite vaikams, kad namuose nerūkoma, nes „namai tuomet nekvepia“, „galime sukelti gaisrą ir sudeginti namus“, „tai kenkia visų sveikatai“. Atkreipkite vaikų dėmesį į tai, kad rūkantys žmonės turi blogą kvapą, prastai atrodo ir blogai jaučiasi.

    • Paaugliams reikia racionalesnių argumentų ir faktų. Nemoralizuokite, daugiau dėmesio skirkite diskusijai ne apie sveikatą, o apie socialinius rūkymo padarinius, dūmais paleidžiamus pinigus, kuriuos jie galėtų kur kas naudingiau išleisti, apie jų įvaizdį, patrauklumą ir kt. • Savo elgesiu rodykite vaikams pavyzdį. O jei visgi rūkote, būkite sąžiningi ir atviri, pripažinkite, kad elgiatės blogai ir kad bandote šio įpročio atsikratyti. Jokiu būdu neteisinkite savo įpročio, tuo skatindami vaikams jį perimti.

    • Pasirūpinkite vaikų užimtumu ir nukreipkite jų dėmesį į sportą, meną, kitą juos dominančią veiklą. Sudarykite sąlygas ja užsiimti.

Į viršų